Psichomotorinis vaiko vystymasis pirmais gyvenimo metais

 Judesiш (motorikos) vystymasis ir vaiko psichikos vystymasis yra tampriai suriрti. Iрmokжs laikyti galvа, pasisukti, atsistoti, vaikas бgauna didesnж galimybж paюinti supantб pasaulб, o susidomлjжs viskuo, kа jis mato aplinkui, stengiasi priartлti prie dлmesб pritraukusio daikto, pagriebti юaislа ranka , iрsiaiрkinti iр kur sklinda garsas - tampa kaip stimulas judлjimo aktyvumui.

Бvertindami kыdikio iрsivystymа, atsiюvelgiame ne tik б judлjimo бgыdюius, bet ir б emocines reakcijas.

10-ties dienш  savo matymo lauke iрlaiko judantб daiktа ir krыpиioja nuo aрtraus garso.

18-20 dienш iрlaiko savo matymo lauke nejudantб daiktа, motinos veidа, бsiklauso б garsus.

Pirmomis gyvenimo savaitлmis vaikas daюnai ir netvarkingai juda rankomis ir kojomis. Kadangi raumenys-lenkiantys kol kas stipresni uю raumenis-tiesianиius, jis guli prispaudжs sulenktus kelius prie pilvo, o sulenktas per alkыnes rankas prie krыtinлs, jo pirрtai daюnai suspausti б kumрtelб. Maюylis nesаmoningai sugriebia ir gana stipriai laiko iрtiestа pirрtа (virрutinis griebiamasis refleksas).

Po pirmo gyvenimo mлnesio ateina periodas, kurб gydytojai vadina "pagyvлjimo kompleksu". Greitai judina rankutes ir kojytes. Gulint ant pilvo, stengiasi pakelti ir palaikyti galvutж. Dюiaugsmingai reaguoja б motinos pasirodymа, atsiranda pirma рypsena. Бsiklauso б suaugusio balsа, юaisliuko garsа ir iрleidюia atskirus garsus atsakydamas б pokalbб su juo. Grakриiai seka judantб daiktа.

Dviejш mлnesiш tvirtai laiko galvа 1-2 minutes vertikalioje padлtyje, kada jб paguldo ant pilvo pakelia galvа. Pradeda guliuoti - ilgokai, dainuojanиiai taria garsus tipo “ga”, ”gu”, ”gkch”, atsakydamas jais б рvelnш motinos “agu”. Greitai atsako рypsena б pokalbб su juo. Pasuka galvа б balso ar garso pusж. Susikaupжs юiыri б nejudantб, patraukusб jo dлmesб daiktа. Ilgai seka judantб юaisliukа.

Trijш mлnesiш gulлdamas ant pilvo, pradeda keltis remdamasis rankomis. Prilaikant uю paюastш stipriai remiasi б tvirtа ramstб kojomis, sulenktomis dubenkaulio sаnaryje. Garsiai juokiasi, kada su juo юaidюia. Akimis ieрko юmogaus, paleidюianиio garsа. Vertikalioje padлtyje sukoncentruoja юvilgsnб б suaugusio veidа arba б юaislа.

Keturiш mлnesiш savarankiрkai pasiverиia nuo nugaros ant рono. Noriai ima uю iрtiestш б jб rankш ir prilaikant sлdasi. Tiesia rankа б pakabintа юaislа, stengiasi pritraukti jб prie savжs. Stovi prilaikant uю paюastш. Юvilgsniu ieрko kito vaiko, apюiыri, dюiaugiasi, traukiasi prie jo. Skirtingai reaguoja б ramiа ir greitа melodijа. Paюбsta motinа ir dюiaugiasi ja.

Penkiш mлnesiш savarankiрkai pasiverиia nuo nugaros ant pilvo. Ilgai guli ant pilvo pakлlжs korpusа ir iрtiestomis rankomis remiasi б delnus. Laisvai ima ir laiko rankose patogiai uюgriebiamus daiktus. Dюiaugiasi vaiku, ima iр jo rankш юaislа. Valgo su рaukрtu pusiau tirрtа ar tirрtа koрж. Paюбsta motinos balsа. Skiria tonа, kokiu б jб kreipiasi: girdлdamas рvelnш, meilш balsа рypsosi, kada kalba piktai, staigiai apsiniaukia. Skiria artimus юmones nuo svetimш pagal iрorж. Pasidaro atsargus ar net ima verkti, pamatжs nepaюбstamа veidа.

Рeрiш mлnesiш savarankiрkai pasiverиia nuo pilvo ant nugaros. Juda perdлdamas rankas arba truputб рliauюdamas. Юengia kojomis, kada jб prilaiko uю paюastш. Gerai valgo su рaukрtu, nuima maistа lыpomis. Geria iр puoduko. Perdeda юaislus iр vienos rankos б kitа. Taria atskirus skiemenis, ilgai, dainingai juos kartoja. Skirtingai reaguoja б savus ir svetimus.

Septyniш mлnesiш laisvai keiиia kыno padлtб manieюe arba lovoje. Atsistoja keturiomis. Savarankiрkai sлdasi iр gulimos padлties ir neilgai sлdi be palaikymo. Pradeda рliauюioti. Beldюia юaisliuku, mojuoja, perdeda, meta jб. Suaugusiam praрant ieрko юvilgsniu ir randa paюбstamus daiktus. Ilgai vapalioja, kartoja paskui suaugusб paprastus skiemenis - “ba”, “da”, “pa”, “ma”.

Aрtuoniш mлnesiш stojasi ant kojш, бsikibжs б manieюo turлklus; юingsniuoja palei jб, laikydamasis abiem rankom. Daug ir greitai рliauюioja. Ilgai uюsiima юaislais, pamлgdюiodamas suaugusio veiksmus. Valgo plutelж, kuriа pats laiko rankoje. Suaugusiam papraрius duoda rankа, mojuoja iрgirdus юodб “Iki pasimatymo”. Garsiai ir aiрkiai kartoja бvairius skiemenis.

Devyniш mлnesiш юingsniuoja paskui veюimлlб, laikydamasis uю jo abiem rankom. Vaikрto nuo vieno baldo prie kito, lengvai prisilaikydamas uю jш rankomis. Ritina, iрima, atidaro, spaudюia, dunda бvairiais daiktais, priklausomai nuo jш savybiш. Gerai geria iр puoduko, prilaikydamas jб ranka. Ramiai reaguoja б sodinimа ant puoduko. Atlieka рokamus judesius pagal muzikа. Suaugusiam papraрius suranda paюбstamus daiktus бvairiose vietose. Юino savo vardа ir vardus artimш jam юmoniш. Kartoja paskui suaugusб skiemenis, kuriuos jau юino savo vapaliojime.

Deрimties mлnesiш laikydamasis uю turлklш, pakyla б neaukрtа kalnа ir nusileidюia nuo jo. Suaugusiam papraрius suranda ir duoda jam paюбstamus daiktus. Veiksmas su daiktais бgauna pastovш charakterб (smulkius daiktus бdeda б puodа, atidaro ir uюdaro dangtб). Uюsiima su kitu vaiku. Kartoja paskui suaugusб naujus skiemenis, kuriш nлra jo vapaliojime.

Vienuolikos mлnesiш savarankiрkai, be prilaikymo stovi. Balansuodamas rankomis, daro pirmus savarankiрkus юingsnius. Pradeda sudлti piramidж, nuimdamas ir uюdлdamas юiedus ant koto. Bando pats uюsimauti kojines, uюsidлti marрkinлlius, kepurж. Dюiaugiasi atлjus vaikams. Vadina pradiniais skiemenimis kai kuriuos юaislus, daiktus. Pradeda kalbлti vieno skiemens ir dviejш skiemenш юodюiais - “imk”, “duok”, “mama”, “tлtл”, “baba”, “au-au”, “kis-kis”.

Dvylikos mлnesiш vaikas eina savarankiрkai, be pagalbos. Atlieka aiрkiai duotus pavedimus: surask, atneрk, padлk б vietа. Supranta юodюius “galima”, “negalima”. Savarankiрkai geria iр puoduko (paima rankomis, pastato). Skiria daiktus pagal formа, iрorinб vaizdа. Juokiasi ir vapalioja su vaiku, tiesdamas ir atiduodamas jam юaislа. Lengvai pamлgdюioja naujus skiemenis. Gerai iрtaria 5-10 юodюiш.

Besаlyginiai refleksai

Refleksas - tai dлsninga atsakomoji organizmo reakcija, kaip atsakas б рorinлs ir vidinлs aplinkos pasikeitimа , бgyvendinama dalyvaujant CNS.

Pagal susidarymo bыda refleksai skirstomi б dvi dideles grupes: sаlyginiai refleksai, kuriш neturi naujagimiai ir ilgai besiformuojantys бvairiш dirginimш ir specialiш sаlygш бtakoje , ir besаlyginiai refleksai

Susiformavж юmogaus gimimo momentu pastoviai perduodamш reakcijш бtakoje. Tarp jш iрskiriami patvarыs, trunkantys ligi gyvenimo pabaigos - tokie kaip rijimo, lytiniai, sausgysliniai ir rudimentariniai refleksai - tokie, kaip ieрkomieji, иiulpiamieji, delniniai - burniniai, atramos refleksai, griebiamieji ir kiti, o taip pat refleksai, atsirandantys po gimimo ir ne visada pasireiрkiantys - tokie, kaip pavyzdюiui, virрutinis ir apatinis Landau refleksai. 

 Rudimentariniш refleksш Iрnykimas ir naujш refleksш formavimas - svarbus momentas бvertinant vaiko psichomotorinб  iрsivystymа. Todлl prieр tai, kai pradedame kыdikio masaюа ir gimnastikа, mes rekomenduojame iрstudijuoti рiuos mechanizmus norint pakelti darbo efektyvumа ir profesionalumа 

Gimnastika

Dirbdami su юindomu kыdikiu ir norлdami pasiekti geresnio rezultato, masaюas ir gimnastika atliekami kartu. Gimnastika skirstoma pagal sugebлjimus atlikti judesius.

Aktyvi gimnastika (vaikas atlieka pratimus savarankiрkai), duoda didelб teigiamа efektа ir sumaюina raumenш-raiриiш aparato traumos pavojш. Vienintelis trыkumas aktyvios gimnastikos - tai negalлjimas uюsiimti ja ankstyvame amюiuje, kada vaikas nesupranta ir negali atlikti masaюuotojo komandш.

Pasyvi gimnastika (visus pratimus uю vaikа atlieka masaюuotojas) duoda teigiamа rezultatа, bet yra gana didelл traumos tikimybл.

Reflektorinл gimnastika (vaikas atlieka judesius reflektoriрkai, kaip atsakа б masaюuotojo atitinkamа kыno srities dirginimа, labai efektyvi gimnastika yra ankstyvuoju vaiko gyvenimo periodu. Atliekant tokius pratimus yra paрalinamas  raumenш-raiриiш aparato traumavimo pavojus.

Vaiko vystymosi ypatumai. Duomenys testavimui.

2-6 savaiиiш periodas. Gulint ant nugaros vyrauja galыniш lenkiamш raumenш gipertonusas. Рiam periodu tai yra norma, jeigu iр abiejш pusiш vaiko rankas ir kojas vienodai prispausti prie liemens. Atliekant veiksmа “trakcija uю rankш”, viena ranka imame vaikа б  rieрakaulio sаnarius ir pasodiname ant uюpakaliuko, antra ranka fiksuojame kojas. Рioje padлtyje nugara sulenkta, o galva kabo. Gulint ant pilvo vaiko galva yra pasukta б рonа, maюdaug mлnesio laikotarpyje atsiranda nustatomasis (“orientacinis”) ir рliauюiantis refleksai. Jeigu vaikа laikyti vertikalioje padлtyje pakabintа, vaiko kojos bus sulenktos per kelius. Esant padidлjusiam raumenш tonusui kojos sulenktos iki sлdmenш, o esant sumaюлjusiam tonusui - kojos lengvai mataruojasi. Jeigu laikyti vaikа kabantб horizontalioje padлtyje, stuburo lankas bus atviras iр apaиios. Sveikas vaikas turi visus refleksus bыdingus рiam periodui.

4-6 mлnesiш periodas.  Рiame periode normalizuojasi vaiko raumenш tonusas. Gulint ant pilvo, maюylis padaro pilnа judesiш amplitudж rankomis ir kojomis, pakelia peиiш juostа ir galvа, bando pasisukti, atsisлsti, pasisukti nuo nugaros ant pilvo. Harmoniрkai vystantis pasisukimas vyksta iр dubens juostos, toks pasisukimas vadinamas “subrendжs”, kadangi jame vienodai veikia kaip virрutiniai raumenys, taip ir apatinлs galыnлs. Sukantis iр peиiш juostos (“lлlinлs”) dubens juostos raumenys darbe nedalyvauja , kas gali sukelti stuburo deformacijа. Рiame amюiuje vaikas tikslingai sugriebia daiktus, todлl rekomenduojama ypatingа dлmesб atkreipti б pirрtш padлtб sugriebimo metu. Kada vaikas ima stambш daiktа tarp didюiojo pirрto ir keturiш pirрtш (юmogiрkas sugriebimas), o smulkius daiktus sugriebia spaustuko bыdu didюiuoju ir rodomuoju pirрtais, vyksta intelekto treniravimas. Laike “trakcijos uю rankш” vaikas aktyviai pasitempia ir atsisлda, pritraukia kojas. Gulint ant pilvo galva ir peиiш juosta pakelta, maюylis remiasi б dilbб sulenktomis rankomis, o 5-6 mлnesiш - б  iрtiestш rankш delnus. Vertikalioje padлtyje tvirtai laiko galvа, pasuka ja б skirtingas puses, stovi ant pirрtukш - formuojasi brandi atrama.

7-12 mлnesiш periodas. Рiame amюiaus periode vaikas iр gulimos padлties ant nugaros esant “trakcijai uю rankш” sлdasi, stojasi, iр gulimos padлties ant pilvo pats stojasi keturiomis, grupuojasi, atsispiria ir sлdasi, stojasi ant kojш. Vertikalioje padлtyje stovi su atrama arba be jos, pradeda vaikриioti. Besаlyginiш refleksш nлra, iрskyrus Babinskio refleksа.

1-3 mлnesiш periodas. Рiame amюiaus periode pravedant ”trakcijа uю rankш” vaikas jau prilaiko galvа. Gulint ant pilvo kelia galvа vertikaliai. Pabandykite padлti savo rankа ant vaiko galvos ir pabandykite palenkti юemyn, jeigu рiuo atveju pajusite pasiprieрinimа, vadinasi maюylis galvа laiko gerai. Atsiranda рliauюiantis refleksas.

 Kabлdamas vertikalioje padлtyje vaikas tvirtai laiko galvutж, atsiranda Landau refleksas (maюdaug trijш mлnesiш laikotarpis).

Po trijш mлnesiш dauguma besаlyginiш rudimentariniш refleksш pradeda silpnлti.